Prabundu.
Tamsa, šalta palata ir paklodė sujaukta...
Bandau galvot – gana, bandau susivokt – pala...
Viskas buvo neseniai, tuoj prisiminsiu – tikrai...
Mintys sukasi ratu, oi kaip gera buvo su tavim kartu...
Nors žodeliai tie cukriniai, tu gerai man juos supynei, tu kalbėjai ir tauškei, viliojai be gėdos tu saldžiai...
Užkibau kaip ta žuvytė, apsvaiginta saldumu, bet nuvilti nenuvylei meistrišku savo išradingumu.

...tai netikra, tai iliuzija, tai pasaka saldi, kuri apglėbė ir sugundė tave savam glėby.