Krikštas lūpom į lūpas
Dvelkiant aistrai aistra,
Kai sekundėmis trupa,
Laižo žaizdą druska.

Žvilgsnis, žvilgsnio neradęs,
Nepažinęs šviesos,
Lyg lengvumą pametęs
Pamišimas bėgios.

Žodžiai, žodį nustūmę,
Tik plakimas širdies
Lyg laivai pasiklydę
Apie krantą kliedės.

Mintys klyks pasimetę,
Nusidėti padės.
Kūnų šoky ištirpę
Palietimai kuždės.

Sapnas, karščio pabūgęs,
Atsišlies nuo peties
Ir lyg vaikas padūkęs
Visą naktį klegės.

Tirps naktis, ges Aušrinė,
Siela alks apleista.
Vakarykštė lopšinė
Supsis laiko laive.

Ir išėję negrįš jau,
Nesibels į duris.
Leiskit, –jau pasiryžau
Numarinti viltis.