Tyla prieš sugrįžtant iš niekur
***
Sustokime ryte
Tarpuvartėj
Ir laukim...
Dar taip tylu,
Kad norisi pravirkt...
Dar taip skalsu,
Kad lauki
Sugrįžimo.
Virpėjimas tyloj
Virš suveltų ražienų.
Virš tolumos šilų,
Kurių nesieksi,
Nebent žvilgsniu –
Ir to pakaks.
Dar rytmetis
Ir dar tyla,
Ir dar virpėjimas,
Kurio nesupranti.
* * *
Tarpuvartėj...
Paklydusių svajonė,
Trapi ir vieniša.
Ir aš čionai.
Nelauksiu išminties –
Ji tarp tiesų paklydo
Ir daužos daužos
Vakaro varpais
Į rytmečio rūkus
Lentynų dulkėmis,
Poezija ir kritika,
Ir gatvėse prinokusiais triaukščiais...
O aš brendu į rūką
Su taurėmis ir vienkartiniais švirkštais...
O aš brendu į rūką
Su prievarta
Kitiems ir sau pačiam.
O aš
Kažką turėjau
Po pagalve
Iš vakaro
Ir į akis žiūrėjau
Lentynų dulkėmis,
Poezija ir kritika
Ir gatvėse prinokusiais triaukščiais...
... brendu į rūką.
Kažką turėjau
Po pagalve
Skambaus ir tyro.
Dėl ko,
Vien tik dėl ko vertėjo
Ryte nubust.
Vien tik dėl ko
Žiūrėjau į akis
Ir laukiau
Spindėjimo...
* * *
Esi.
Kodėl manai,
Kad būsi?
Buvai?
Ar tai tiesa?
Ar tik dabar
Suvokt bandai,
Kad tas skubėjimas
Su meile ir į meilę –
Tik paranojiška metafora,
Kurią kažkas
Ant sienos parašė,
Kada pavargo neapkęst,
Kai nebespėjo rutinoje
Skubėti su visais?
Tad ar buvai
Ir ar dar būsi?
Jei niekam tavo liūdesio nereik,
Jei niekam
Tavo skausmo už kitus,
Tavo švelnumo...
Vienišas tavo kelias,
Kova su savimi,
Dar neišmokusiu tylėt,
Prabilt tik ten
Ir pasakyt tik tai,
Ko laukia,
Ko tikisi,
Kai džiaugiasi
Savu reikšmingumu.
Ta sumaištis tyloj
Kur kas skaudesnė.
Ar verta...
Ar... esi?
Ar būsi...
* * *
Dar rytmetis
Ir dar tyla...
Ir dar virpėjimas...