******
Toks keistas sekundžių kaukimas,
Miražo spalvų ir žiemos--
Iš kur šitiek ašarų imas
Ant laiko širdies naramios ?!

Paklydusios vėliavos plyšta
Tarp šalčio šešėlio gilaus--
Prisiminiau sodo jaunystę,
Kaip gėlę, nuskintą dangaus

Virš slenksčio, apaugusio vėju--
Benamiu vėju šerkšnuos--
Naujieji...tarp sapno alėjų
Ir gimstančios skausmo dainos--

Toks keistas sekudžių kaukimas,
Miražo spalvų ir žiemos...


    Naujų Metų proga visai kitus kūrinius buvau paruošus , tačiau paskutinę 2007-tųjų metų dieną netikėtai perskaičiau  DELFI straipsnį ,,J.Marcinkevičius:metai ačiū Dievui buvo geri'' ir kažkas manyje labai skausmingai apsivertė - SUPRATAU VISĄ  DAINUOJANČIOS REVOLIUCIJOS TRAGEDIJĄ - SAVO APGAUTOS TAUTOS TRAGEDIJĄ - LIETUVOS  ŠĄŽINĖ likus gulėti amžino  įšalo žemėje - tai pasąmonė man padiktavo jau pirmame čia spausdintame eilėraštyje ,,Apie liūdesį klevų ir uosių''...Kovo 11-tos laisvė neturėjo savo dvasinio vado, neturėjo nei vienos taurios asmenybės valdžioje - IŠ TO KYLA IR VISOS LIETUVOS ŽMONIŲ NELAIMĖS.
        Jei  tu esi POETAS, privalai nors šviesias kelias kibirkštis įskelti ir juodžiausioje naktyje iš savo širdies ir padovanoti jas žmonėms, kad jie nepaklystų  tamsybių labirintuose, kad jie atsijotų melą nuo tiesos, savo priešus nuo draugų, nuimtų kaukes nuo apgaulių ir išdavysčių.
O mūsų Tautos ,,sąžinė''  per visus tuos tragiškus ,,laisvės'' metus kukliai tyli.Tikrai moka gyventi  pillietis, kaip gaila, kad tokių gabumų man likimas pagailėjo...

******
Pamokyk, kaip gyvent, Justinai--
Prie visų tau valdžių - saldu,
O mane jų velėja griaustinai--
Švino gramai - be atlaidų...

Štai dabar nei gyva, nei mirus--
Be Tėvynės ir be namų--
Su pavydu į tokius vyrus
Elit-uotus žvelgiu - jiems ramu !!!

Kokius akinius reikia turėti,
Kad žaliuotų kraujo klanai,
Užtarnaut reikia kokį, o skėtį
Nekapot Lietuvoj, kad varnai ???

Pamokyk, kaip gyvent, Justinai--
Prie visų tau valdžių - saldu...


Kažkada skaičiau, kad LRS rinko dešimtuką geriausiųjų iš viso literatūros lobyno , o J. Marcinkevičius berods ir mūsų Maironį buvo aplenkęs...Dieve, Dieve iki ko dasirito net ir ten...išlaisvėję...
    Nežinau, bet jei nebūtų MAIRONIO, šie Naujieji būtų daug niūresni, net Šventieji Kalnai nepaguodžia taip, kaip mūsų DIDYSIS POETAS MAIRONIS, kuris taip karštai  mylėjo savo Tėvynę ir taip dėl Jos kentėjo.

***
,,PAVASARIO BALSAI'' per širdis liejas,
Šešupė bėga kloniais tekina,
Tėvynę prausia žalias Laisvės Vėjas--
Jame Birutės ilgesio daina--

Dar Lietuva laisva ! Dar kregždės nardo
Virš nesukruvintų laukų Vilties,
Dar nenušautas generolas Skučas, Povilaičio vardo
Klastos dar sarašuos nėra mirties--

Dar Stalino nagai toli nuo Lietuvos--
Su Ridentropu Molotovas dar negieda--
,,KAI KAM'' rašai, Maironi, širdgėlos delnuos
Regi vaidmainių, padlaižių jau pėdą

Ant Lietuvos širdies. Naktis žvaigždėta
Kažkaip liūdnai sužiūra virš gūdžių miškų--
Ir prie lietuviško smūtkelio mėta
Su rūta žydinčia apsiverkia sykiu...