Tu tik pažvelk
  į žydrą mano dangų,
     ir tyliai jis tik atsakys -
        sugrįš tas tavo ilgesys...
Rugių lauke
  paklydęs liūdesys,
    dangaus skliaute
        išsklaidęs mėnesieną,
           tik ilgesiu tyliu sugrįš,
ir tartum MYLIU pasakys -
GYVENIMĄ tokiam trapiam laike,
Ak, ILGESY, kaip myliu aš tave...