Išlindęs iš ribos sentencijų tinklainės
nepaliestos krypties nežinomas žmogus -
nelaukiamas languos ir net nesusižeidęs
bet šiandien tyloje be galo įdomus
jis niekalus smulkius gausia spalva atskiedęs
nutapė dvi drobes ne savo kambary
kai aikštėj du žiogai ,o krenta baltas sniegas
kai daug daiktų aplink, o rankoj neturi
aš jam keistu balsu giedojau giesmę šventą
kurią dainavo rytas man vienai
mes garsiai skaitėm Jungą, Ničę, Kantą -
o kam juos skaitėm - nežinau tikrai
tik supratau kad man kažko vis reikia
kad ir paveikslo žiemą su žiogais
kad ir keistoko slapčiaus - meno vaiko
kad eičiau tol, kol kojos basos eis.