*******
Ties kryžkele laukų dvi moterys sustojo,
Dvi trapios gėlės iš žvaigždžių rasos--
Dvi vizijos - sėjėjo  ir artojo--
Laukai žali jų troškulį nešios--

Auksiniuos  tonuose minkštuos panirę,
Nuo geidulingo nerimo drebą,
Jos atsigrįžo į likimo girią--
Ji akmenėjo ties tylos riba--

Kelelyje pageltę dulkių auros
Švytėjo lyg gyvi sielų žaibai,
Laukų vagelės toly tirpo siauros--
Lig jūroj buvo kryžkelėj gilu--

Ties kryžkele laukų dvi moterys sustojo,
Dvi trapios gėlės iš žvaigždžių rasos...