. . .
Jau tas
Laikas
Tas
Kai nuskamba
Ir vėl' nutyla
Pavargis vėjas
Par pušų šakas.
Kai baigias
Adventą
Taurus laukimas
Ir lieka tik šis tas...
Tiktai suseit' visiem
Kai Vakarinę
Žvaigždę nušvis...
Tas laikas,
Kadu jau
Kūčių šilima širdy
Kur kas kaitresnę
Až gruodžią šalti,
Ą prę šeimynąs stalą
Vakaras jau šaukias
Kalėdų rytą.
Tai tas metas,
Kai mes visi tikri
Ir tuo vertingi...
Tokia tyla,
Kad regis
Tai sapnuotum,
Tąksai taurumas...
Kad nesinori grįžt'.