Nemiga
Tai būdavo
Keisti metai
Metai
Kai virtinėmis
Slinkdavo laiškai
Dažniau - atvirukai
Su šypsenomis
Įrašais „pasiilgau“
Keisčiausia - ne dirbtiniais
Metai
Kai visos pasakos
Būdavo tikresnės už tiesą
Kuo daugiau meluoja
Tuo labiau tiki
Maistas kvepėdavo
Turėjo skonį
Keldavo apetitą
Ne vien šleikštų norą
Rėkt "susikiškit"
Kalbėdavom mažesnėmis raidėmis
Žiūrėjome į vieną pusę
Ir ramiai užmigdavome
Žinodami
Kad nori nenori
Išauš
O dabar -
Pusė dviejų
Laikrodis nebeskuba
Nuovargis ir negalia sumerkti akių
Pelėsiais aptrauktos lūpos
Suskirdusia oda
Keli žodžiai
Vaistais sukeliami įsimylėjimai
Tai tik cheminė reakcija
Nieko čia tokio
Bet nuo to ne geriau