Siela
Aš nesuasmeninta –
Neturiu vardo
Ir gimimo dokumentų.
Aš net sau nepriklausau.
Ir visoje valstybėje
Esu miražas
Be tikslo,
Dievo
Ar šeimos...
Esu reikmė be paskirties.
Tik pražudyto kūno siela.
Pesimizmo nuotrupa prasmėj.
Gyva laike,
Tik čia randuosi be reikšmės
Ar aš graži?
Kaip tau atodo?
Akių nėra išvydusių mane.
Net aš pati savęs nepažinojau,
Iki tada kai užgimiau septintą nakt.
Aš kaip žodynas
Be jokio žodžio.
Aš ta kuri nemato niekada šviesos...
Aš neįtartina –
Tik taip atrodau.
Vis nuvadinta nebūta
Keleivė
Jūsų vagone.
Tik teturiu sau vieną laiką.
Kurį taupau
Keliaudama į čia.
Iš tolo
Aš neegzistuoju.
Iš arti
Tik akimis nematoma esu.
Bet jei pažvelgsite iš kito šono –
Dvasia gimiau.
Laiku keliauju
Nemirusi gimstu
Ir vėl laiku...