Techniškai žygiuoja eilėraščiai,
taisyklės mat sustyguoja,
kam galima, kam ne,
pirmais antrais išskaičiuoja,
nori, nenori, bet reikia
kapoti mintis be saiko.

Mums į laisvę besiprašant
nerimas akis išrašo,
ima ir įstatymus ištašo,
juodu ant balto mirtis surašo.

Tie, kas prisėdo šalimais,
po kiek laiko vietoj jų išdygo
pražūtingais kelmais ateinantiems,
baikščiais įsakymais gundė,
kas pasidavė, privalėjo mirti,
kam pasisekė, namo pargrįžo.

Kruvinom sielom išvydom,
gailiom akim pasitikom,
tik jie mūs suprast negalėjo,
kodėl verkėm daugiau, nei jie kentėjo.