Miražais nebeleidžiu sau tikėt.
Spektaklių laikas baigės.
Aktoriai apgirtę mainosi
Grimu ir kaukėm,
Mainos kūnais:

Už vieną – du
Arba į vieną – du.
Koks mažas skirtumas,
Bet gal yra?..
Na ir tegu,
Žinau, kaip būna...

Ir kai pilna taurė
Ties manimi sustos,
Norėsiu tosto
Už anuos laikus,
Už meilę buvusią
Ar būsimą,
Už tuos, kur liko
Prie slenksčio,
Tarpdury,
Širdy...
Už pasakų pamokantį trapumą,
Už tai, kad netikiu
Ateinančiais naktim
Laižyt aistros
Nuo nuogo kūno.