***
Prašiau žvaigždžių, kad užsimerktų jos,
Prašiau aš nerimo bangos melsvos,
Kad pasiklystų baltuose kalnuos,
Kol metų skardžiai nuodėmes sijos--

Ir meilės auksą Žemės tamsoje--
Ir nykią erdvę, rožėmis užlietą --
Ir ten, kur užsitraukusi veja,
O po ja plaukia paslėptoji Leta--

Septynios Žemės jūros mano sielą plovė,
Žaibai ją raižė, degino ugnis--
Bet neliūdėk, aš netapau šventovė,
Anei žaizda, kuri tuojau užgis--

Nei ta, kuri vis myli savo priešą--
O peilis prie gerklės man vis yra--
...Nors rožiniai kalnai žaras ten piešia
Ir saulė nardo jūroje gera--

Gražiai užgimsta per Kalėdas Dievas
Tarp jaučių, karvių ir gerųjų asilų,
Kuriuos išgins į pavogtąsias pievas
Šventikas mugėj žemiškų bylų--

Prašiau žvaigždžių, kad užsimerktų jos,
Prašiau aš nerimo bangos melsvos...