Mirksi gatvės žibintais linguojančiais
bris debesų pusnim mėnuo iš lėto  
gal nesušals minioje šioj banguojančioj
vaikas išėjęs negrįžt į
Kalėdas

Gal prisiglaus oloje nu/žmogėjusių
šiluma kailio pridengęs stingulį
ir bus naktis juodumu išprotėjusi
aš maldose ausiu mažą jam
spindulį

Juokas skardens sproginės petardos
šventės nusiaubs šias gatves – ne cunamis
tik susigūžus priglus prie vartų
alkstanti siela klajūnės
benamės