Kas aš?

Viena tų porcelianinių figūrų?
Viena prasmingų beprasmybių?
Ar tik likutis etiketės
Su užrašu „made in...“?
(Toliau nuplėšta – nematyti.)

O kas Tu?

Vienas dailių beelektrių kūnų? –
Nuo lentynos į maišelį,
Iš maišelio – į lentyną.
Ir vis tas pats... tik suvenyras.
Taip byra – byram.
Bučiniais.

Aš.
Tu.

Ar tai Mes valso gurkšniais
Glostom mylimų rankų delnus?
O iš tiesų
Nėra čia meilės –
Tik gabalėlis porceliano.

Plastmasės dūzgimas
Įsisiurbs į svajones –
Naujas ir...
Meluoju.
Nėra nė garselio.

Bet

Jie šoks, –
Dievas mato.