neeilinė diena
ima melstis
maldaknygės
namo rūsy
nors ir vienišos

o rūsiai iš tiesų
prirakinti prie gatvių
šiandien
tiesiai po stogu sugulę

užrakintais sparnais
skrendu pažeme
pažiūrėk
pirštai paliečia akmenį

aš nuskriesiu
į puslapį kelio
ir lauksiu
kol tu pasivysi
na bent jau
Kalėdų dvasia
apsivysi
nuliūdusį akmenį