o dabar įsivaizduokite
aišku, prieš tai patogiai ir minkštai
įsitaisę
savo širdį permatomą
rausvo stiklo
Kalėdinį žaisliuką

įsivaizduokite, kaip ji,
ta jūsų širdis,
nukrenta ir sudūžta
ir nėra ten jokio skysčio
tik keletas nuodingų sporų
randamų faraonų kapavietėse

kaip jūs nuo grindų
renkate
žaisliuko kriaukleles
ir glaudžiate prie krūtinės,
tuščios išopėjusios
Jums net išrieda keletas skurdžių ašarėlių
dėl savęs
dėl ko gi daugiau

ilgai ilgai žiūrėkite
į amžinai žaliuojančią