Sninga. Pagaliau sninga. Bet kam ir dėl ko? Juk sniegas nesušildo ir neatgaivina, kaip karštą vasaros dieną netikėtai prapliupęs lietus. Bet nei lietus, nei sniegas manęs nežavi, nebent, kaip buvau maža. Man patikdavo žvelgiant pro langą pūkuotomis letenėlėmis gaudyti pasiklydusias snaiges. Manydavau, jog snaigės- tai lėktuvai seniai nuklydę nuo kurso vis sukdavo ir sukdavo ratus virš aerouosto. Bet jų šį kartą buvo gerokai daugiau. Ramiai tysojau ant palangės, prie prijaukintosios palaiminto kaktuso. Kol kažkas paskubomis užbėgo laiptais ir poškindamas spyną įgriuvo vidun. Ir vėl nutrauktas katiniškas poilsis. Prijaukintoji vėl su nauju vyru. Bet šįkart man jis patiko jo aureolė plieskė šiluma jis atrodė tarytum angelas dangaus. Nors ,tiesą pasakius, visi angelai geri tik, kai kurie maištingi. Mes visada matome savojo angelo veidą, žvelgdami į jūrą, kopas nutviekstas saulės spindulių. Angelai- egzistuoja. Dažnai stengdavau parodyti susidomėjimą naujais asmenimis, ypatingai, tais, kurie man patiko, bet niekada nebūčiau įsileidus vidun naujo šeimininko. Katėms reikalingas švelnumas ir harmonija. O vyrai man ,atrodė, kaip netvarkos nešėjai. Ryte išsinešdinus tiems dvokiantiems laikiniesiems šeimininkams, kurie šaukdavo „...kac, kac...“ likdavo bjaurus prakaito ir ilgai neskalbtų kojinių kvapas. Tačiau mano džiaugsmui- tai būdavo retai. Šį kartą namo parvedė solidų vyriškį. Jis iš toli netiesė savo angeliškų rankų ir  nešaukė „...kac, kac eikš čionai...“, kaip kiti šeimininkės vyrai. Tačiau jo žvilgsnyje įžvelgiau nuostabą ,rodės, jo akys klaustų „...kam tokiai moteriai, kaip Molė reikalinga ši keturkojė būtybė...?“. Mūsų žvilgsniai susitiko tik akimirkai, ir ištirpo kaip snaigė besileidžianti į ugnį. Mano šeimininkė lyg plastiška ir charizmatiška balerina  baltais apdarais prisiartino prie nepažįstamojo ir padavė taurę raudonojo vyno. Pirmas vyksmas vyko pagal šeimininkės scenarijų raudonas vynas prie židinio, malonus flirtas. Nekantriai laukiau antros scenos, kaip mano šeimininkė nusivilios solidųjį į lovą, tačiau- akibrokštas ji palydėjo vyriškį iki durų ir lipšniai pabučiuodama į skruostą atsisveikino.