Tobulą kūną mergaitės Kamilės
Tobulai dengia drabužis skurdus.
Neeilinį jos grožį tik elitas įžvelgia,
Bet engia ir smerkia eilinis žmogus.

Mergaite, kiek užšaldyto džiaugsmo,
neišgyventų tiesų,
kiek noro ir jausmo
tavyje aš regiu!

Sapnuoja Kamilė šiuos mano žodžius
ir jaučia, kaip plyšta drabužis perpus.
Patinka jai suktis neapsirengus, lengvai,
suprasti, ką reiškia(kad verta) būti gyvai

... ir niekad jau niekad nenori pabust.