Maža žvakelė, Kūčių stalas
Ir staltiesė balta balta...
Sunkus ir ilgas buvo kelias,
Prabėgę metai – lyg viena diena.

Nepajutai, kada vaikai užaugo,
Kada pasikeitė plaukų spalva...
Tiesiog: ir vėl žiema už lango.
Kaip kitados – šalta ir apsnigta.

Ir, rodos, viskas taip, kaip buvę:
Aguonų pienas ir tyla,
Plotkelę vėlei tiktai vieną
Tenai palieki, kur tuščia vieta.

Tik ašara už praeities užkliūva:
Vaikai maži ir viskas griuvo,
Bet visuomet po eglute žalia
Tikėjome, kad rasime Kažką.

Ir tas „Kažkas“ širdy išliko:
Žali batukai, saldainių prikimšti...
Todėl dabar pasiilgstu to ryto,
Kai buvome maži ir paprasti.

Maža žvakelė. Kūčių stalas
Ir staltiesė balta balta...
Sunkus ir ilgas Tavo kelias,
Bet buvome ir liksime drauge...