Poetai nedėvi karūnų,
Nedievina blizgančių batų,
Nekinkomų Žodžio galiūnų
Plika akimi nesimato.

Poetai nekepa duonos,
Negamina smailiųjų vinių,
Ilgos eilės – jums reikia paguodos? –
Visus papenėti galiu...

Poetai niekada nepamiršta,
Kad užsuko ČIONAI į svečius,
O įžūlios nenuoramos širsta –
Vis perstato daiktus, namus...

Poetai neapsimoka,
Jie nedidina juk BVP,
Aš skelbiu poetų bankrotą,
Gabalais išdalinkit mane!

- - -

Poetai nedėvi karūnų,
Neviliokit manęs kilimais!
Mano kelias – dygliuotųjų krūmų
Amžinybėn iš lėto išeis.