Nėra prozos lentoj elegantiško šokio šachmatų –
Karūnuotom natom posmo partija slysta ratu.
Ji negali kitaip po ilgų paranojiškų metų
Sustabdyti trasoj išrisnojusių žodžio žirgų.
Nugalėtojas bus, kai pėstieji rimuos ir aukosis,
O ištįsėliai rikiai metaforų giesmes giedos.
Jautriakeistis žmogus vėl pastatęs ir vėl prasilošęs
Savo vargšą gambitą nuslėps – ne šitos jis mados.