Nepamirštą
tokį
regiu
tave
kaskart
kai lieku viena
su savim.

Neatleidžiantį
tokį
regiu
tave
kaskart
stikliniuose prisiminimuose
stiklinėje nuotraukoje.

Pavargusi
tokia
esu
aš
kaskart
trindama šešėlį
nepamirštą, neatleidžiantį.

Nebenoriu matyt
atleisk
kad nemoku ištrint
ir paleisk...

    Bet tu nori likt.