Žuviškai...

.                    Neklausk, prašau:
                         Ar žuvys verkia,
                 Į vandenį regą sumerkę?
                             Esi juk tu –
                          Pajūrio vaikas,
                    Egzaminą šlapią išlaikęs:
                  Geri sūrų dvelksmą kas rytą,
                    Kavos puodely užplikytą...
           Tad neklausk, prašau: ar žuvys verkia...

                       Neklausk, prašau:
                         Ar žuvys kalba,
              Kai klaupias bangos ant molo
                     Žvynuotajai maldai.
                                 Tu,
                     Vilnies svorį pakėlęs,
               Ne kartą saulėlydžiais nėrei
                       Pelekų žirklėm
                         Išsikirpti gėrį...
Todėl nebeklausk:
Ar į kalbą žuvies – druska įsigėrus...
Besparnis angelas