Žuviškai...
. Neklausk, prašau:
Ar žuvys verkia,
Į vandenį regą sumerkę?
Esi juk tu –
Pajūrio vaikas,
Egzaminą šlapią išlaikęs:
Geri sūrų dvelksmą kas rytą,
Kavos puodely užplikytą...
Tad neklausk, prašau: ar žuvys verkia...
Neklausk, prašau:
Ar žuvys kalba,
Kai klaupias bangos ant molo
Žvynuotajai maldai.
Tu,
Vilnies svorį pakėlęs,
Ne kartą saulėlydžiais nėrei
Pelekų žirklėm
Išsikirpti gėrį...
Todėl nebeklausk:
Ar į kalbą žuvies – druska įsigėrus...