Išspausiu lašą skausmo
ir atgalia ranka nubrauksiu.
Pripildęs taurę aidu kauksmo,
lyg pigų vyną gurkšniais mauksiu.

Lyg girtas griūsiu patalo malonėn,
tyloj, tarp sienų keturių.
Ir kaip vaikystėje tvirtai pašonėn,
priglausiu žaislą, kupiną sapnų.

Išvargusias per dien akis užmerksiu,
kad tik užmigti kuo greičiau.
Ir patalo šalnoj tamsos paklausiu:
Ar bus rytoj nors truputį lengviau?