Ar susėsim, broli, dar prie vieno stalo
Su pirmom žmonom ir visais vaikais?
Ir tegul netrūksta alaus nei šampano,
Te daina skardena kaip anais laikais.

Paskui atidarę duris iki galo
Vienmarškiniai griūsim laukan parūkyt
Ir kaklus ištiesę išgiedosim alų,
Išgiedosim gėlą giliai iš širdies.

Pazarai raudoni – kruvina padangė –
Kaitins aitrins, sielas kvies toli toli.
Tai išgerto vyno pažadėtas rojus –
Degins tavo žodžiai dar neištarti.

O sugrįžus gryčion suksis jaunos poros,
Suksis jaunas tėvas su jauna mama.
Suksis, juoksis namas, su puodynėm tvoros –
Laimės iki ryto bus visiems gana.

Ar susėsim, broli, dar prie vieno stalo?