Pasiklydau savo
Kasdienybės tuštumoje.
Jau per tamsu čia,
Jau per nyku.
Nedelskim. Rankomis palieskim saulę -
Tai nebaisu.
Baisiau nuskęst pamažėle
Tuštumoje dienų.
Ir nebaisu svajot apie užburtą
Laimės ratą,
Apie utopinį pasaulį,
Kuris kažkur anapus kranto
Dienas, naktis skaičiuoja.
Jau per tamsu mano dienoj,
Jau per nyku.
Pasaulis tampa
Tartum užburtas
Liūdno laiko ratas.