Diena iš dienos
Ar iš nakties
Jų gimimo
Jau niekas nepamena
Kone aštuoniolika metų
Iš tiesų vieną vienatvę
Laukiu jo raštų

Varstau knygynų duris
Beldžiu į pašto dėžutes
Interneto puslapius
Niekas neatidaro
Pūsteli skersvėjis

Stovėdavau
Prie praviro lango
Vienais naktiniais marškiniais
Mėnesio atšvaitu prisegtais prie kūno
Mąstydavau
Gal vėjas atpūs jo laiškus
Varnos skrido
Ir juokėsi

Kažkas keisto
Augdavo krūtinėje
Kaskart iš naujo
Veriamai, pratisai
Prisiminus jo egzistavimą
Vienvietėse buvimo orbitose
Bet taip ir nuvysdavo
Gemalo stadijoje

Mėgindavau nagu
Nugremžti
Pelėsius, kerpes
Puvinius
Galop – mintijimu
Pro  langus vėpsodavo zylės

Tapdavo ramiau
Iki kito skaudėjimo
Žinojau – ir joms nieks
Nerašo