Tarp dviejų pirštų
didžiausio ir mažesnio
padarai tarpą
nedidelį
bet jau gali paskęsti
tvenkiny, kur lapai
tiek kartų bandė pūti
bet vis dar esti.
Abejoti leidi sau
tik vieną kartą
jei prisimintumei netyčia
dėl ko gyventi verta
nepamirštum
kaip lengva tau
savęs nekęsti.

Ir sėlini iš lėto
šiek tiek greičiau už laiką
kuris dabar norėtų
sustot
ir skelbti taiką.
Žvelgi ryžtingai
į vandenį
tartum į mūšio lauką
nemoki pralaimėti
ir dar du žingsniai
tik į priekį
bet užmini ant skėčio.
Gilyn neri kaip jaukas.

     Tarp dviejų pirštų
     didžiausio ir mažesnio
     dar likęs tarpas
     (ir tvenkinys, tie patys lapai
      vis dar esti)
      nedidelis
      bet jo užtenka
      visiems
                norintiems nuskęsti.