Kruvinos rankos palietė veidą ir šitaip paslėpė jo purvinamą, nudažydamos jame brinkstančius spuogus, raudonai.
Veidą, kuris kažkada buvo švytintis balta gležnute odele, rožinėmis lūpytėmis ir kurioms sučepsėjus, prasižiojus burnytė, lyg paukštį, į pasaulį paleido nekaltą riksmą, taip besišaukiantį baltos, lyg taikos balandis moters krūties...

Dabar tik kruvinos rankos, liečiančios murziną, raukšlių išvagotą susiglamžiusį veidą, nudažydamos ant jo styrančius tris didelius spuogus krauju, ir taip paslėpusiu jo purvinumą...

Spuogus - užsikimšusias veido odos poras, nuo kasdienių anglies dulkių, įsigėrusių, rodos iki pačios pasąmonės, tamsiuose šachtose tarsi motinos pieną sugeriant plaučiais anglies dulkėmis prisotintą orą, ir šiandien taip netikėtai, sudrebėjus žemei, toms šachtoms užgriuvus.
- Ar suspės...  -------

čia užgrojo muzikėlė ir prasidėjo, penkiolikos, o gal dvidešimties minučių trukmės reklaminė pauzė

Petras neperjungė kito kanalo; Tik priėjęs prie radiatoriaus baterijos palietė ją ranka, ir žvilgterėjęs pro langą į spalvotą naktį, švytinčią degančiais gatvės žibintais, ir spalvotom girliandom papuoštais medžiais, stypsančiais prieš-kalėdiniame lauke, ištarė savo putniai žmonai, mirkančiai minkštapades baltas pėdas jūros druskos vonelėje, besiruošiančiai pasidaryti pedikiūrą:

- Šąla.

- tai kur nutraukė tą filmą?.. nepamenu per tas velnio reklamas...

paklausė jo labai apkūni brangiausioji, vilkinti rožinį minkštą frontinį vonios chalatą, jau praėjus trylikai minučių reklaminio laiko, besiruošdama šluostyti išmirkytas kojas ir siekdama žydro rankšluosčio, pūpsančio kiek tolėliau;

- Kruvinos rankos
Liečia purviną
Veidą. Kruvinai
Nusidažė spuogai.

kažkaip neįprastai keistai atsakė Petras, vis dar tebežvelgdamas į spalvotais žibintais apšviestą tamsą anapus stiklo. Ir vėl pridūrė.

- Šąla.