3-oji salė. Olanduose

Užribis
Jokių ženklų ar nuorodų
Viskas ir taip aišku
Galbūt iš kokčiai violetinės spalvos
Kurioje klimpsta laikas
Šalčio  muzikos
Skambančios vien tam
Kad užkaišytų tylos spragas
Kai žodis suklumpa
Beskonės arbatos

Atsiduoda smėliu durpėmis
Ar eglišakiais
Tiksliai neįvardysi
Pasieniais vaiposi gėlės
Perrištos kaspinais
Sukištos ir krepšius
Visi žvilgsniai į vieną pusę

Beribiai skliautai
Blausi šviesa
Skaudulių kirbėjimas pašonėje  
Vienumos karalystė
Kiekvieno rankoje
Po popierinį balandį
Ir tik vienas kontaktas
Delnais į delnus
Visa kita - figūrų klaustukai
Retoriniai klausimai
Užduodami paralitiškai suriestomis
Nugaromis

Krūpčiojimas
Vienas kitas gestas garsas
Bet ir tie asimiliuojasi
Į nebūtį
Ir tik begalinis noras
Išgirsti pažįstamą balsą
Galbūt tenoro natomis
Prispausti galvą prie krūtinės

Bet sukąsti dantys
Perkreiptas žandikaulis
Akys į viršų
Ir jau nieko nelieka
Tik vėliau
Alkanos kuosos virš galvų
Ir duobkasio lopeta
Įspaustas kryžius
Į žemę
Ir tau į krūtinę
Aiškiaregė