Laiškai ligoniui

tuštuma alėjose
sulipdyta iš smulkmenų
buteliai pūvantys lapai
parašyk man laišką
gavėjo adresas
ne taip jau svarbu

tikslai parink žodžius
karas, ligoninė, marlė
morfijaus kvapas
ligonių veiduose
seselės
prieš vartojimą suplakti

negrabiai aptvarstytos rankos
pūslės pritrintos popieriumi
pritvinkusios tylėjimo
kliudyk
tiesiai krūtinėn
įeik - išeik
nieko erotiško
juk visad skaudėjo
tais pačiais tonais

kažkas atsiliepdavo
trumpindavo signalus
eilutes
nukirsdavo galūnes
lengviau skaityti

likdavo žodžių torsai
įmantrybės
beveik užsieninės
ir tik noras
įsikibti nagais į mentis
priglusti
ir sudaryti vieną
egzistencija tavo širdies ritmu

jie sakė nieko gražaus
taip nedera
bet jų niekas neklausė
seselės uždengdavo langus

ir tik pro plyšį
matydavau sanitarus
išnešančius karstą
klausdavau kas mirė
kas kartą tas pat
tu
Aiškiaregė