Praeities fėja
Troleibuso grūsty
Abejingai kramtė gumą
(Jau savaitę užmiegančią lovugaly).
Nepakeliama šitaip
Dardėt neišgėrus,
Penkias minutės nerūkius...
Jai sukosi galva.
Koks neteisingas
Vis dėl to pasaulis, –
Atsiduso sau,
Prisiminus buvusį grožį,
Nutarė būt išdidi
Ir iki kito sustojimo nesiplūst.
Cha, lai nustemba,
Kad ir ji moka būt
Elegantiška.
Na o ką?
Ji tokia,
Ji gi gali –
Kadaise lankė
Mokyklą.