Stygomis bėgiojo Ditkovskio pirštai
Bangavo raudonos čerpės stogų
Klevo lapų šešėliai ant bokšto virto
Metalinis kryžius maudės spinduliuos.
Pravirko Semo lūpinė armonikėlė
Tylioj erdvėj tarp mūro sienų
Užlingavo debesis triūba
Kažkas vis prašė užsimerkti.
O užsimerkti negalėjau...
Pirštai begiojo per baltą skiautę
Prisigėriau sklindančių natų
Šalia karšta širdis plazdėjo.
Vėl bangavo stogų čerpės raudonos
Pagal fleitą triūbą ir gitarą
Virpėjo vakaras ištroškęs rudens balso
Pasiklydusio mirgančiuos šešėliuos.
Užsimerkt ir tylėt negalėjau...
Šalia lingavo mirgantys šešėliai
Su visom natom susiliejo
Sielos balsas ir širdies plazdėjimas.
Vakaras nusilenkė prieš naktį
Ir bliūzas nuskandino
Beprotiškam bėgime į naktį
Pažadino įkvėpimą.
Kaip naktis į vakarą tylų
Scenoje smigo Giniočio vinis:
Nakty kaip žvaigždės rugsėjo
Geltonplytis takas su čerpėm
Subangavo išvien.
Užsimerkt ir tylėt negalėjau...
Beribėj erdvėj grojo žiogai
Su muzika liejosi eilės
Šalia lingavo draugai.
Beprotiškam bėgime į naktį
Mirgėjo sielos turtai
Iš lūpų liejosi eilėm
Iš stygų tryško muzika.
Buvome pas žiogus
Svaigom nuo natų
Beprotiškam bėgime į naktį
Ištirpom kartu...