O tiesos akyse mūsų dideles baimes paliečia šviesa
Ir iš vieno, iš kito pagriebus po smiltį keliauja basa.
Vos tik saulė paliečia rankas, nubučiuotas kitokių akių,
Visas kūnas sušyla, su griausmu jis pakyla viršum visko –
Debesų.

Kur baigiasi saulė? Paklausi nedrąsiai, o aš tik tyliu.
Ar tu nežinai? Šitas klausimas kerta vis sunkiau, vis sunkiau – per sunku.
Pats baisiausias, žiauriausias ne man, o visiems – nežinau,
Tikslo jokio šis žodis nesiekia, nebent tik –
Atgal.

Sutik: ne visi, kurie ranką ištiesia, nori būti šalia.
Ranka gali stumti, netyčia priliesti, gali kelti ir leisti--
Greton visa to, ko nėra net iš tikro, greta nerašytų minčių
Nesistenk pasisėmęs šalto rūko stiklinę. Debesų geriau...
Nepūsk.