Mano liūdesys, kaip kirminas.
Lėtai ir godžiai
Ryja.

Maitinu jį.
Atsiminimais, to ko nebėra.
Mažom viltimis to, kas bus.
Ir melancholiškom dainom..

Rangosi ir auga.
Šilko kokoną suka.

Du spindulius palieka.

Karštą vandenį.
Kai švelnios rankos.
Kokoną išardys, nuostabų audinį, kaip oras aus.

Ir skrydį drugio.
Dienos trukmės nuostabų gyvenimą.
Jam.
Su išnykimo šešėliu sparnuose.