Naktis. Sėdžiu ant palangės ir žiūriu į dangų,
Bandau prisimint, ką darau blogai, kad prarandu
                                         man žmogų brangų,
Staiga nukrenta žvaigždė. Tokia menkutė....
Sugalvoju norą apie tave... bet ar jis tikras,
                                            mažutis?

Sako, jei ko nori, turi labai siekti,
Daug dirbti, daug kovoti, daug prakaito išlieti,
Ir ne visada patinka rezultatas...
Lieka tuščios šukės ir sumautas laiko ratas...

Dar sako, nukritusia žvaigžde tikėti kvaila,
Juk norai lieka norais, kad ir kaip bebūtų gaila...
Na, bet žinai... Tuo galima, manau, tikėti,
Tereikia to visa širdim norėti...