.              Nykstam, drauguži:
                   Į veidus mūsų
              Saulė plėšos drabužį.
              Aš skersgatviu tuščiu
         Suskeldėjus langinėmis einu.
           Tu gi – piešies perlamutrą
           Lūpdažiu ant plastiko lūpų
          Ir negyvenama dalim savęs
       Bandai priderinti naujas stygas:
             Prie byrančio pamato
             Glaudi naują kaukę –
                      Atgimimo
                     belaukiant...
Kuomet ant mano skruosto ilgapirščiai
Išrašė graffiti „pasmerktas mirčiai“ –
                   palūžau.
   Sakyki, esamas (kol kas) drauguži:
    Tuomet, kai naujai atgimsi,
        Ar mūsų draugystę atminsi?

P. S.: Neretai blizgantis veidas baidosi tų, kurie skeldėja...