nuklampins techno nuodėmių pelkė
metalinių  mišriastulpių gaują
apatinį skafandrą įmerkęs
rūdimis miestą laikas skalauja
tu sunkus betonuotas kentauras
aš pakrantės srovė elektrinė
mūsų pergalių robotai kraunas
po ilgų gelžbetonių kautynių
bei  nakties ralio ryto tramvajuos
prie  kavos automatų kioskelių
net erozijai moterys gajos
kai jų vyrai skardiniai ereliai
ties mašinų aikštelių gazonais
jų kuproti snapai pailgėja
kada lydi  elektro madona
nes  pro ją limuzinais praskrieja