Egipte neboluoja beržai,

O lietus – nesėslus piligrimas.

- - -

Eime, aš parodysiu jums
Tokią gausybę niekučių!
Užkamšysite jais kasdienybę –
Pavargusią iškamšą,
Kuri sunkiai alsuoja.

Zombifikuoti turistai –
Aštuntas pasaulio stebuklas,
Kai fotografijų pluoštai
Tūkstančius kartų
Praauga
Piramides.

Kas jus išves iš Egipto?

Nes Egipte neboluoja beržai.

Kas jus išves atgalios
Iš pavargusio geismo ilsėtis?

Kažkas čia ne taip –
Kas atras tą vienintelę klaidą,
Apaugusią tūkstančiais metų,
Tą tuštybės šaltinį –
Blizgučių euforiją,
Chaoso elementorių,
Pomirtinę kreivakaklystę,
Kreivėjančių veidrodžių šalį?!

Kas prikimšo Kairo muziejų,
Letargu uždususiom mumijom?

Egipte neboluoja beržai.

Į monotonišką dangų šnarena
Tik nuskurdusios tinginės palmės,
Nepridengdamos amžino žiovulio.

Šiukšlynų estetika (?)
Ir koralų harmonija,
Keverzojantis neraštingumas
Aleksandrijos pašonėj.


Narai kaip teptukai
Iš vaivorykštinės
Povandeninės paletės.

Sūru.

Namai be stogų –
„Ar išvis čia kas nors dar gyvena?“ –
Kas kartą nustemba
Į svečius vis užkrintančios žvaigždės.

Krokodilai, apkvaišę
Nuo Nilo idilių.

Tilteliai, asilų nutrepsėti,
Cukrinės pakrantės iš nendrių –

Saldu - - -

Bet Egipte neboluoja beržai,

O lietus – nesėslus piligrimas,
O lietus - - -
Tik akimirkos Šventė.