Lakoniškai švinta

Ten pelenais įplyšta rytas,
Sukirpęs saulę raudonai
Jos kupolas aštriai dažytas,
Man vokus sveria spinduliai.

Minutėmis sukramčius tamsą,
Spalvų srove nupurtys vėją.
Gedės nakties, paslėpus balsą,
Vidurnakčio žvaigždžių siuvėja.

Suvilgiusi padangę aštriai
Išdykusius suleis sparnus.
Ir Grįžulo uždusę grąžtai
Po rytmečiu skalaus šarvus.
Languota_ss