.                           Kumštuko dydžio tvinksis ertmėje –
                                            Aš dar gyva!

                            Pirštų galiukų švelniom pagalvėlėm
                              Skaičiuočiau stuburo linkio alėją,
                                 Kol lūpose susiliejančių upių
                                  Žodis, už jausmo suklupęs,
                                     Galop atsiduotų aistrai...
                                      Dievinčiau tokį gaisrą:
                                             Laužavietėj
                                          užrakintų minčių –
                                   Liepsna iš dviejų paslapčių
                                        Degtum, jei tarčiau:
                                              „geidžiu...“
                                                  Ššš...
                                       Tylą – karštą, rasotą
                                  Nuo kaktos lašeliais braukiu.
                                                Negaliu...
                                                 O gal:
                                    Pūkeliu nusileisti į delną,
                                   Užsikloti švelnia raukšlele?
                                   Ar priimsi? Ar glausi mane?