Hmm...
. Kumštuko dydžio tvinksis ertmėje –
Aš dar gyva!
Pirštų galiukų švelniom pagalvėlėm
Skaičiuočiau stuburo linkio alėją,
Kol lūpose susiliejančių upių
Žodis, už jausmo suklupęs,
Galop atsiduotų aistrai...
Dievinčiau tokį gaisrą:
Laužavietėj
užrakintų minčių –
Liepsna iš dviejų paslapčių
Degtum, jei tarčiau:
„geidžiu...“
Ššš...
Tylą – karštą, rasotą
Nuo kaktos lašeliais braukiu.
Negaliu...
O gal:
Pūkeliu nusileisti į delną,
Užsikloti švelnia raukšlele?
Ar priimsi? Ar glausi mane?