Tai nejaugi mes neteisūs,
   Žemėj nieko nemylėję,
   Tai nejaugi mus nubausit
   Neapykanta sava?
   Ir nejaugi jums mus teisti?-
   Teisia tie, kas nugalėjo.
   Kas įrodė, jog pasauliui
   Per brangi balta spalva.

   Tai nejaugi mes turėjom
   Savo artimą mylėti,
   Kai suluošintą prie vartų
   Radom tėvą kitados?
   Tai nejaugi mes suklydom,
   Kada mokėme tikėti,
   Nors žinojom-neišklauso
   Visagalis mūs maldos.

   Mudu nieko neatradom,
   Mudu nieko neatrasim,
   Piligrime mano senas,
   Mano drauge nuo tada,
   Kai didžiulės žvaigždės krito,
   Kai galvojom, kad suprasim,
   Jog gyvenimas tik vienas-
   Tarsi mirštančio malda.