Ne tos pievos...

Velnioniškai liūdna.
Krinta  mintis į bedugnį
Kasdienybės prisodrintą kaušą.
Pasisaldint gal juoko šaukštu?

Juokingai graudu.
Nes dukart du –
Tik matematiškai tikslus rezultatas.
Filosofiškai – tai „pievas“ įvardijęs matas.

„Pievinėjanti“ dūšia –
Gi kreties, kaip grūšia
Ir sumaitotais vaisiais didžiuojies
Slidų pagrindą savo kojoms paklojus.

Pasikartosiu: „kaip pasiklosi –
Taip išmiegosi“.
Tik
Graudžiai liūdna
Prie šios „pievų bedugnės“...
Besparnis angelas