Mes žingsniais matuojame žemę
Ir laimę skaičiuojam lašais,
Mes ir nežinodami tikim,
Kad viskas pasikeis...
Kai smėlio dėžė ištuštėja,
Mes laukiam dar ten vakarais
Ir verkiam galvas padėję
Dideliais sūriais lašais...
Laimę uždaryti bandom
Ir taip aišku, kad nepavyks,
Bet juk viltis ant sprando,
Tad širdis nestabdys.
Mes neigiam save,
Tai kas, kad pučiam prieš vėją.
Ir klystam dažnai. Nekaltink nieko,
Pats tokius mus sutvėrei!!