Rytas Kaune ant Žalio kalno.
Apačioje Neris žibintų paskutinių
Šviesas nusineša namo.

Taip tyliai krenta sniegas –
Miestas baltas
Stogai apsunkę nuo žiemos naštos.

Bet dar nešalta,
Sniegas tirpsta bėga
Pavasarį apraudančių namų langais.

O man smagu – ji vėl atėjo,
Ant eglės iškerojusių šakų
Nusėdusi baltos pusnies pūkais.