Atsibėgėjimas nuo sienos
Iki sienos,
Sugaunant tūkstančius
Iliuzijų ir vaikiškų miražų,
Sulaikant orą
Ir suspaužiant kumščius –
Dūžis.

Ne varpo,
Ne širdies,
Ne stiklo šukių skambesys
Ausų būgnelį drasko.

Jau kelio pabaiga,
Juokingų laiko pinklių sumanyta,
Parbloškia
Besišypsantį...

Ir stojas vakaras,
O gal...