žinau, kad peckeliai
jei tu žinai kas tai
daltonikais apsimeta
to nenorėdami
kai mėlynoj žolėj
PENKTOJI KURPĖ
dosnumą barsto
myžk
parodysi senatvę savo
nesidalydamas
savim
ir penklinės nesikryžiuos
tik sapnuose
ir vizijos nebeturės purslų
tų tų
kur iš bangų
neberekės inicialų
o dienos auš
odienomis prapilkintos

tu nebebūsi tu
jei pratylėsi
ir aš nebūsiu savimi
pamiršęs prakeiksmus
ne sieloje-
patirtyje sudėtus
o dienos auš
oda mums raus
ak, kaip norėsis
mus mokė
reik batus valytis
ta aplinka belytė
drožlėmis
pasmaugs
o dienos auš
ir ką daryti
kad tu ne tu
o aš tik aš