Justui

ir į ką mes pavirtom
nuo pabėgusio teksto
ir scenos šviesų

iš užkulisių išridenti gyvenimai
privertė siluetus godžiai išsidalinti
dienas pasislėpus tarp kėdžių –
ne mūsų bet skaudėjo

ir į ką mes išėjom
po dviejų svajonių

į tikrą mintį ir netikrus žmones
tik scenarijaus trūko –
kaip elgtis ir ką sakyti

grįžom nei tikrais nei sugalvotais –

užrašyk svajonę ir ji išsipildys
kol žiūrovai dar kartą aiktelts

salto!
pauzė kad perskrostum orą –



2007-12-01