Traktoriaus vėžos nuaustos
Viršum dirvos palei tvartą,
Sklaidosi mėlynos aušros
Gal paskutinį jau kartą.

Stovim nelygint prie kapo,
Velniai žin ką slogiai lydint,
Tarpdurius dūšios atvarstom -
Tuzinas pienių ten žydi.

Rytas. Beveik nebešąla.
Dulkia tik, truputį drėgna,
Graudulio sirpstantį marą
Tykiai brandinam ir gėda

Šitaip stovėt palei dirvą,
Tarpdurius dūšios atvėrus,
Sakėme, pienės ten žiba,
Ne, tiktai traktoriaus vėžos.